pirmadienį anksti ryte
aš netikėtai pabudau
ar dar kas nors pabudo
šiam mieste
pati tamsiausia valanda
prieš tai kai tuoj nušvis aušra
prieš tai kaip aš
pažadinsiu tave
tamsiausia valanda
pačiam nakties gale
akimirka trumpa
didinga ir kvaila
paklydę tankiame miške
mes baigiame tikėt sėkme
kai tie kurie išgelbės mus jau čia
mes nebetenkame vilties
uzmetytam audros laive
kaip tik tada kai krantas jau salia
pirmadieni anksti ryte
as taip ir nebeuzmigau
sviesa lange jau paliete akis
artejo dar viena diena
pilna paklydusiu minciu
jas atnese
praejusi naktis
|