zydincios pievos
begalinis dangus
ten kur baigiasi zvaigzdes
ten kur musu nebus
nenutylancios dainos
aukso upemis plauks
tiktai ten kur jos teka
musu niekas nelauks
dar dar ilgai
dar dar ilgai
dar dar ilgai
dar dar ilgai
istiestos rankos
atlapoti langai
bet dar tukstacius metu
tai ne musu namai
visos purvinos mintys
visi zodziai tusti
mums neleis ten sugrizti
kol nebusim laisvi
tol kol melas patenkins
ir tave ir mane
mes kentesim ir degsim
siame pragare
|