Mažais pūkeliais krinta snaigės šviesulėliai debesų
Ir skraido paukščiai link dausų tylu jau meilės giesmės baigės
Lai krykštauja toli nuo mūs pamiršę darganas ir lietų
Pavydžiu paukščiams į namus jie grįš pavasarį saulėtą
Kokia baugi rimtis aplinkui kai viskas tuščia ir nyku
Kai negirdėti virš laukų sparnuotu mūsų giesmininkų
Drauguži mielas būk ramus šaltos žiemos ranka gruoblėta
Išbaidė juos bet į namus jie grįš pavasarį saulėtą
O mes besparniai žemės paukščiai juos pasitinkam akimis
Ir vėtra vėl nujausdami grėsmingon šiaurėn žiūrim baukščiai
Likimas piktas ir nuožmus dažnai lyg žaislą žmogų mėto
Pavydžiu paukščiams į namus jie grįš pavasarį saulėtą
Jie lėks viršum kalnų ir upių jie lėks gelsvais dangaus keliais
Ir vėl kaip pernai nusileis ant seno ąžuolo galiūno
Ir džiugins jaunus ir senus giesme tiek sykių jau girdėta
Pavydžiu paukščiams į namus jie grįš pavasarį saulėt
|