Vilkolakiai - Obtest

Isvaduota jegu, tamsoje isaustu

Dvasios gelmese bunda galia

Dovanota rusciu zveriaveidziu Dievu

Virs kariaunos iskyla kruvina veliava



Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks

Kraujo troskulio ju arsiose sirdyse

Kojos nesa pirmyn, akys iesko aukos

Musio pradzia paskelbs nuridenta galva



Uzvaldo krauju persisunkus aistra

Ir akys isiplieskia pykcio liepsna...



Kraujas tryksta stulpais, stojas piestu zirgai

Is zaizdu kamuoliais verzias zuvusiu veles

Lauka gaubia migla, apzavu sukelta

Is landyniu savu protuos smelkiasi zverys



Temsta akys kariu, aptaskytos krauju

Tai, kas buvo zmogaus, tapo valioj zveries

Ginklus keite nagai, veidai virto nasrais

Priesa griebus ranka traiske lokio jega



Pagimdyti vilku ir zindyti krauju

Priesu kaukolem zaide uzauge miske

Karo mena ivalde is Dievu uzdraustu

Gime tam, kad numirtu musio lauke



Verdantis kraujas tryksta jega

Mirties sekla paseja priesu sirdyse



Siaubas skaide placias maldininku gretas

Mirt