Kuomet nutruksta kankliu stygos
Ir baltinius nuspalvina vaidilos kraujas
Kuomet artojas ardamas sudeginta rugiu lauka
zemej randa kalavija
Kuomet grizusi is keliones namo sunu
pasitinka degesiu kvapas ir artimuju veles
Kuomet nualintoj ir iskankintoj zemej
Plyti dykra
Kuomet gal net baisiau nualintoj ir iskankintoj sirdy
Plyti tustuma
Nelieka kito, tik griebtis ginklo ir lekt su vju
zemiu pavergtu teriot!
|