Tu apglėbk savo šakom
Ir parodykk tuos kurie ėjo
Ėjo pro šalį kojom basom
O jų dainos skambėjo skambėjo
Neužpūsk jų pėdų
Juk čia dar gyvas kraujas
Kuris teka iš mūsų žaizdų
Kaip tiesa pasaulio
Be vardų be žodžių kalti
Savo Išgalvota laime
Jie nutolo bet liks tai arti
Nežinia ateina su baime
Ir kai skausmas sujungs rankas
Kurios kils į verkiantį rytą
Kas apriš mūsų žaizdas
Kurios dar nespėjo užgyti
Ar girdi kalba lietus
Nugalėjęs stiprų vėją
Jis mums primena mūsų draugus
Kurie taip anksti išėjo
Dar ilgai bus liūdnas dangus
Dar ilgai bijosim kalbėti
Apie tuos kurių jau nebus
Apie tuos kuriems skirta tylėti
|